apčiaudėti — tr. apiprunkšti čiaudint: Tu dar tiek žolės neapčiaudėjai, kiek aš medžių nukirtęs rš. čiaudėti; apčiaudėti; įsičiaudėti; iščiaudėti; nusičiaudėti; pasičiaudėti; perčiaudėti; pračiaudėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išplunkšti — išpluñkšti, čia, ìšplunkštė tr. iššnarpšti, iškosėti, iščiaudėti: Avys pačios išplunkšta užžandes Šts. Arklys išplunkšta užžandes, jei pažaboti su žuvies taukais teptais brizgilais Dr. Vaistus uždavus, arklys greitai ìšplunkštė užžandžių… … Dictionary of the Lithuanian Language
išsičiaudėjimas — sm. (1) → iščiaudėti (refl.): Išsičiaudėjimas sveika – nebijok! Grž. čiaudėjimas; išsičiaudėjimas; nusičiaudėjimas; sučiaudėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
iščiaudyti — žr. iščiaudėti: Dulkes iščiaudijau Pc. čiaudyti; iščiaudyti; nusičiaudyti; pačiaudyti; sučiaudyti … Dictionary of the Lithuanian Language
nusičiaudėti — žr. sučiaudėti 1: Nusičiaudėsi, akyse prašvis V.Krėv. Kad nusičiaudėjo, kaip tabokos pauostęs Kp. | prk.: Tik nusičiaudėk (ką nors prasitark), jau ir žino Gs. čiaudėti; apčiaudėti; įsičiaudėti; iščiaudėti; nusičiaudėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
pasičiaudėti — prk. padūkti, pasiausti: Pasičiaudėk, kol gali, kol ragai nenulaužti! Grž. čiaudėti; apčiaudėti; įsičiaudėti; iščiaudėti; nusičiaudėti; pasičiaudėti; perčiaudėti; pračiaudėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
perčiaudėti — intr. pabaigti čiaudėti: Aš čiaudėjau neseniai, parčiaudėjau Lkv. čiaudėti; apčiaudėti; įsičiaudėti; iščiaudėti; nusičiaudėti; pasičiaudėti; perčiaudėti; pračiaudėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
pračiaudėti — intr. čiaudint pravalyti (užsikimšusią nosį): Kad pračiaudu, lengviau galvai Šts. čiaudėti; apčiaudėti; įsičiaudėti; iščiaudėti; nusičiaudėti; pasičiaudėti; perčiaudėti; pračiaudėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
pričiaudėti — tr. čiaudint priteršti: Ligonių prikosėtas ir pričiaudėtas oras rš. čiaudėti; apčiaudėti; įsičiaudėti; iščiaudėti; nusičiaudėti; pasičiaudėti; perčiaudėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
sučiaudėti — intr. 1. atlikti čiaudėjimo veiksmą: Kurpius sučiaudėjo ir siekė skepetos nosį nušluostyti M.Valanč. | refl.: Benerdamas kilpą, susčiaudėjo LTR(Slk). 2. refl. girdėti vienas kitą čiaudint: Gyvenom arti – susičiaudėti galėjom Vn. čiaudėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language